Paieška
← Visi įrašai

Lauko reklama, kuria dalijamasi: kai stendas tampa turiniu

Baltoje lentoje užrašas „Stendas veikia, kai juo dalijasi“: vienas stendas tik praeinamas pro šalį, kitas veda į nuotrauką, dalijimąsi ir dėmesį.

Stendo vertė gali būti ne gatvėje, o nuotraukoje, kuria dalijamasi. Ką verta testuoti lauko reklamoje Lietuvoje ir kaip pamatuoti rezultatą.

Turinys
  1. Kuo skiriasi stendas, kuris kabo, ir stendas, apie kurį kalba
  2. Kas iš to tinka Lietuvai
  3. Ką verta testuoti
  4. Kaip pamatuoti, ar suveikė
  5. Esmė

Lauko reklama dažnai vertinama pagal tai, kiek žmonių pro ją praeina. Bet praeiti pro šalį dar nereiškia pastebėti, o pastebėti – dar nereiškia papasakoti kitiems. Kartais didžiausia stendo vertė yra ne gatvėje, o nuotraukoje, kuria kažkas pasidalija savo tinkle.

Tom Orbach, naujienlaiškio „Marketing Ideas“ autorius, tekste apie Times Square stendus aprašo pasikartojantį modelį. Startuolis už maždaug 50 tūkst. $ pastato stendą su šūkiu ir nuoroda ar QR kodu, o po kelių savaičių rinkodaros vadovas pasako, kad rezultato nesijautė. Tuo metu maža el. pašto platforma „Loops“,  už maždaug 2 tūkst. $ stendą gavo šimtus potencialių klientų.

Kuo skiriasi stendas, kuris kabo, ir stendas, apie kurį kalba

Orbacho mintis paprasta: dauguma stendų sako „žiūrėkite į mus“, o tie, kuriais dalijamasi, sako „žiūrėkite į jus“. Jis pateikia pavyzdžių, kai prekės ženklai ant stendo rodo ne save, o klientus, darbuotojus ar vartotojus: „Circle“ rodė kūrėjus, kurie naudoja jų platformą, „Muzz“ – realų naudotoją, „Fiverr“ – laisvai samdomus specialistus.

„Loops“ atvejis dar konkretesnis. Įmonė pakvietė startuolius pateikti savo logotipus, kelioms valandoms išsinuomojo (lauko ekraną-stendą), rodė logotipus paeiliui, pasamdė fotografą ir paskelbė nuotraukas. Kiekvienas logotipą pateikęs žmogus buvo jų tikslinis klientas, todėl kampanija tapo ir potencialių klientų rinkimu.

Stendas tik pasiekimuiStendas kaip turinys
Žinutė apie prekės ženkląŽinutė apie žmones, kurie jį naudoja
Vertė – praeiviai ir kontaktų skaičiusVertė – nuotraukos, dalijimasis, pokalbiai
Rezultatas sunkiai susiejamasDalis rezultato matoma soc. tinkluose ir paraiškose
Ilga kampanijaGali pakakti trumpo laiko lango

Orbachas tai vadina „stendų arbitražu“: perkama pigiau atrodanti lauko vieta, o vertė gaunama socialiniuose tinkluose. Jo skaičiavimu, kelioms valandoms Times Square stendas kainuoja 2–5 tūkst. $, o milijonas socialinių parodymų per mokamą reklamą kainuotų nuo 20 tūkst. $. Tai jo įvertis JAV rinkoje, ne universali kaina.

Kas iš to tinka Lietuvai

Lietuvoje lauko reklamos netrūksta, bet nėra Times Square. Lietuviškas stendas retai savaime taps nacionaline naujiena. Todėl pasidalijimo logika čia turi remtis ne vieta, o žmonėmis: klientais, partneriais, darbuotojais ar bendruomene, kuri turi priežastį nusifotografuoti ir parodyti.

Dauguma lauko reklamos vis tiek dirba kaip pasiekiamumo kanalas. Pasiekimas nėra blogas tikslas. Bloga tik tikėtis, kad šūkis su QR kodu atneš paspaudimus, kurių iš lauko formato realiai mažai kas tikisi.

Ką verta testuoti

Rodyti ne save, o klientą. Verta išbandyti stendą ar ekraną, kuriame matomi realūs klientai, partneriai arba jų rezultatai – su jų sutikimu. Kodėl? Paminėtas žmogus turi asmeninę priežastį pasidalyti. Šūkis apie prekės ženklą tokios priežasties neturi.

Trumpas laiko langas vietoje ilgos kampanijos. Skaitmeniniai ekranai leidžia pirkti trumpesnius intervalus ir keisti turinį. Orbachas pataria nepirkti ilgų kampanijų tokiam tikslui. Kodėl? Jei vertė kuriama nuotraukose, svarbiausia akimirka, kurią galima užfiksuoti, o ne mėnuo kontaktų.

Fotografas – ne priedas, o kampanijos dalis. Autorius tai vadina neatsiejamu žingsniu: žmonėms reikia įrodymo, kad jų veidas ar logotipas tikrai buvo ant stendo. Kodėl? Be nuotraukos nėra ko dalytis, ir visas efektas lieka gatvėje.

Iš anksto paruošti dalijimąsi. Verta pranešti paminėtiems žmonėms, nusiųsti jiems nuotraukas ir paruošti individualius įrašus. Kodėl? Dalijimasis neatsiranda savaime vien todėl, kad stendas pakabintas.

Kaip pamatuoti, ar suveikė

Pasidalijimų ir paminėjimų skaičius yra pirmas signalas, bet ne rezultatas. Verta stebėti paraiškas, užklausas ir kontaktus, atsiradusius iš kampanijos, bei prekės ženklo paieškų pokytį kampanijos laikotarpiu.

Jei kampanija vyksta tik viename mieste, galima palyginti su panašiais miestais, kuriuose jos nebuvo. Tai nėra tobulas eksperimentas, bet geresnis už „atrodė, kad suveikė“. Didesniems lauko biudžetams verta įtraukti lauką į MMM ir tikrinti, ar modelio išvados išlaiko patikrą ateityje.

Kodėl? Kaip ir kitiems kanalams, skirtingi matavimo metodai atsako į skirtingus klausimus. Pasidalijimų skaičius parodo dėmesį, o paieška, paraiškos ir geo palyginimai padeda įvertinti, ar tas dėmesys virto verslo rezultatu.

Esmė

Lauko reklama nebūtinai turi būti tik pasiekimas. Kai ant stendo atsiduria žmonės, kurie nori jį parodyti kitiems, stendas tampa turiniu. Bet tai verta tikrinti savo kampanijoje, o ne priimti kaip garantiją vien todėl, kad suveikė Niujorke.

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.

Pirmą kartą komentuojant atsiųsime nuorodą el. paštu – ją paspaudus komentaras bus paskelbtas. Jokių slaptažodžių.

Prenumerata

Nauji įrašai – tiesiai į el. paštą.