„Head of Insights“: kaip savo duomenis paversti PR įrankiu

Žiniasklaidai sunku parduoti savo naujieną. Daug lengviau pasiūlyti skaičių, kurio žurnalistui reikia straipsniui, kurį jis ir taip rašo. Tokia logika slypi už „Head of Insights“ – įžvalgų vadovo – vaidmens.

Tom Orbach „Marketing Ideas“ įraše pasakoja apie Peter Walker. Jo darbas – rasti netikėtus skaičius įmonės duomenyse ir paskelbti juos „LinkedIn“ kaip paprastus grafikus. Pasak autoriaus, jį cituoja „TechCrunch“, „Fortune“, „Business Insider“, o perėjus į „OpenRouter“ po dviejų savaičių pacitavo ir CNBC. Didžioji įrašo dalis mokama, todėl čia remiamasi tik viešai matoma pradžia.

1. Vienas netikėtas skaičius per mėnesį

Įmonės duomenyse paieškokite vieno dėsningumo, kurio niekas kitas negali parodyti: kada klientai perka, kas keičiasi per sezoną, kuo skiriasi regionai. Paskelbkite jį kaip vieną aiškų grafiką su trumpu paaiškinimu.

Kodėl? Vienas aiškus skaičius lengviau pastebimas ir cituojamas nei ilgas pranešimas spaudai. Taip veikia ir Walker metodas.

2. Duomenys žurnalisto temai, ne savo naujienai

Stebėkite, apie ką vietos žiniasklaida rašo dabar – kainas, apsipirkimo įpročius, darbo rinką, technologijas. Pasiūlykite duomenis, kurie papildo tą temą.

Kodėl? Walker sako, kad žurnalistams verslo pristatymai dažnai nerūpi. Jų dėmesį labiau patraukia informacija, kurios trūksta jų pačių istorijai.

3. Lietuviškas pjūvis

Jei turite duomenų iš kelių šalių, išskirkite Lietuvą. Jei veikiate tik čia, palyginkite miestus, savaitės dienas ar laikotarpius.

Kodėl? Vietos žurnalistui reikia vietinio konteksto. Ar lietuviški duomenys iš tiesų cituojami dažniau, verta patikrinti savo rezultatais.

4. Konkretus atsakingas žmogus

Įvardykite, kas atsakingas už įžvalgas, net jei tai ne visas etatas. Šis žmogus renka skaičius, tikrina jų tikslumą ir palaiko ryšį su žurnalistais.

Kodėl? Orbach pažymi, kad „Head of Insights“ gali pasivadinti nepriklausomai nuo pareigų. Reguliarumui reikia savininko, o žurnalistui – žmogaus, kuriam galima paskambinti.

Skelbkite tik agreguotus ir nuasmenintus duomenis, aiškiai nurodykite imtį ir laikotarpį. Sėkmę verta vertinti ne „patiktukais“, o tuo, ar duomenys pacituojami ir ar žurnalistai grįžta su klausimais.