Užsieniečiai turi lengvą small talk’ą – apie orą, savaitgalį ar sportą. Mes turime kitą žanrą: skundų dialogą.

Kai amerikietis paklausia „How are you?“, jis tikisi trumpo “Great!”.
Kai lietuvis klausia „Kaip laikaisi?“, jis pasiruošęs išklausyti visą pastarųjų trijų dienų apmaudų suvestinę.

Kodėl taip yra?

• Ryšio kūrimas. Bendras pasiskundimas – greičiausias būdas tapti „savais“.
• Autentiškumas. Lietuviui nuoširdumas > mandagumas. Jei sakai „viskas gerai“, tikėtina, kad kažką slepi.
• Palengvėjimas. Pasidalini – pasijunti lengviau.
• Istorija. Po ilgų sudėtingų laikų pesimizmas tapo mūsų apsauginiu mechanizmu.

Klasikinės situacijos

1. Pirmadienis prie kavos aparato

„Kaip savaitgalis?“ – ir prasideda: servisai, sąnariai, lėtas internetas. 15 minučių, ir jau analizuojat interneto tiekėjus nuo 2015 m.

2. Netikėtas susitikimas gatvėje

Trumpas pasisveikinimas greitai virsta mokesčių, kainų ir kelių būklės apžvalga. Judėjimo kryptis pamirštama maždaug po 7 minutės.

3. Giminės šventė

Tai – čempionų lyga. Sveikata → politika → savivaldybė → orai. Laimi tas, kuris visus keturis skundus sujungia į vieną sakinį.

4. Liftas su kaimynu

30 sekundžių – keturi nusiskundimai. Efektyvumas, kurio pavydėtų visi verslai.

Išvada: skųstis – tai mūsų ryšio forma

Jei lietuvis tau pasiskundė – tai komplimentas. Reiškia, patekei į jo vidinį ratą.
Jei nesiskundžia – dar ne laikas.